- gurnus
- gurnùs, -ì adj. (4) žr. gurlus: 1. Vaikas gurnus lyg raudonpusis obulas Lkv. Gurnùs paršas Erž. Toks gurnùs gyvolys ir sirgdamas nesuliesės Up. Pernai čia uogos buvo tokios gurnios, o šiemet visiškai nusususios Krkl. 2. Karštą dieną žmogus pasidarai gurnùs Slnt. Gur̃nios dienos užejo – nei pasijudinti nebepaslenku Slnt. Priš perkūniją visi daržai pasidarė gurnesni Slnt. 3. ėdrus, godus: Ot gurnùs vaikas – kas pakliuvo, tą ir valgo! Švnč. 4. gudrus: Iš kur tu toks gurnùs? Ll. 5. NdŽ įžymus, didis.
Dictionary of the Lithuanian Language.